Alytaus apskritis – viena iš dešimties Lietuvos apskričių. Tai Pietų Lietuvos regionas apimantis dalį Dzūkijos etnografinio regiono – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijas. Jos administracinis centras - Dzūkijos sostinė Alytus, pagal dydį ir reikšmę šeštas Lietuvoje. Apskritis ribojasi su Kauno, Marijampolės ir Vilniaus apskritimis bei Lenkijos ir Baltarusijos Respublikomis.

Apskritis - šeštoji pagal užimamą plotą šalyje 5 425 km², joje gyvena 177 040 gyventojų. Didžiausi miestai – Alytus, Druskininkai, Lazdijai ir Varėna.

Apskritis pati miškingiausia šalyje, net pusė jos teritorijos apaugusi miškais. Nemažą teritorijos kraštovaizdžio dalį pamargina ežerai ir upės. Didžiausi ežerai – Dusia (trečias pagal dydį šalyje) (23,3 km²), Metelys (12,9 km²), Žuvintas (9,9 km²). Per apskritį teka Nemunas į kurį suteka vienos įspūdingiausių Dzūkijos upių – Merkys ir Ūla. 

Tik trečdalis apskrities žemių tinkamos tradiciniam žemės ūkiui. Čia auginamos grūdinės kultūros, bulvės įvairios daržovės. Plėtojama mėsinė ir pieninė gyvulininkystė. Nenaši žemė apaugusi mišku, kur žmonės iš dalies verčiasi uogavimu ir grybavimu. Regiono ūkininkai plečia, medelynų, vaistinių ir prieskoninių augalų ūkį bei užsiima pagalbiniais verslais: augina brangiakailius žvėris, pramoniniu būdu žvejoja Metelių ir Veisiejų ežerynuose.

Apskrityje išplėtota susisiekimo kelių infrastruktūra. Ypač svarbus Šeštokų – Mockavos geležinkelio mazgas (kuris yra tarptautinė krovinių perkrovimo stotis), europine vėže jungiantis Lietuvą su Europos geležinkelių tinklu. Svarbi yra geležinkelio linija, einanti iš Baltarusijos pro Marcinkonis ir Varėną, jungia apskritį su Vilniumi.

Daugiausia apskrityje veikiančių  ūkio subjektų yra prekyboje bei aptarnavimo srityje. Plėtojama apdirbamoji  pramonė, sandėliavimas, degtinės  ir  likerio  produkcijos,  šampanizuoto  vynuogių  vyno, mineralinio  vandens,  šaldytuvų  ir šaldiklių,  medinių  langų  ir  durų,  surenkamų  konstrukcinių  elementų,  baldų,  plastikinių  gaminių gamybos.

Regione turistams sudarytos puikios sąlygos pažintiniam, trumpalaikiam ar stacionariam poilsiui. Ištisus metus veikia Druskininkų balneologinis, purvo, klimatinis kurortas. Apskrityje išplėtotas platus kaimo turizmo sodybų tinklas, gausu pažintinių autoturizmo ir dviračių maršrutų. Autoturizmo mėgėjams numatomas įrengti “Nemuno kelias”, “Jono Pauliaus II piligrimų kelias”. Keliauti plaustais, valtimis ar baidarėmis galima srauniomis Dzūkijos upėmis: Merkiu, Ūla ir Nemunu. Apskrityje gausu ežerų, kurie tinka rekreacijai. Keliaujantiems pėsčiomis apskrityje yra specialiai įrengtos turistinės trasos.

Apskrityje driekiasi vertingos gamtiniu, kultūriniu ar rekreaciniu požiūriu saugomos teritorijos: Dzūkijos nacionalinis parkas, Metelių ir Veisiejų regioniniai parkai, kuriuose gyvena ir veisiasi balų slapukai - baliniai vėžiai, dalis Nemuno kilpų regiono parko su Punios šilu, vienintelis šalyje Žuvinto biosferos rezervatas su stambiausiais pelkių kompleksais ir kitos saugomos teritorijos.

Apskrityje gausu itin vertingų gamtos ir kultūros paveldo paminklų bei objektų. Unikalūs iš po žemių trykštantys šaltiniai, masyvūs rieduliai, ledynmečio atsitraukimo laikotarpiu suformuotos reljefo formos, drevėtosios pušys ar kiti įdomūs medžiai, amžius menantys piliakalniai, senkapiai, mitologinės vietos.  

Apskrities kultūros paveldo perlai – Merkinės, Liškiavos, Veisiejų apylinkės.